Pelningumo rodiklių apskaičiavimo problemos ir analizės metodai

Transcript

1. PELNINGUMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMO PROBLEMOS IR ANALIZĖS METODAI Jolanta Elzbutaitė
2. PELNINGUMO RODIKLIAI Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus. Pagal šiuos rodiklius sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.
3. PELNINGUMO RODIKLIŲ TRŪKUMAI Vėluoja - reali padėtis jau gali būti pakitusi, nors finansiniuose rodikliuose tai dar neatsispindi
4. PELNINGUMO RODIKLIŲ TRŪKUMAI Neparodo veikiančių veiksnių- blogi finansiniai rodikliai parodo, kas yra blogai, tačiau neparodo to priežasčių
5. PELNINGUMO RODIKLIŲ TRŪKUMAI Neatspindi mažiau apčiuopiamų veiksnių - produkto ar paslaugos kokybės, kliento pasitenkinimo, personalo pasitenkinimo ir motyvacijos
6. PELNINGUMO RODIKLIŲ TRŪKUMAI Nemotyvuoja visų darbuotojų- daugelis darbuotojų neturi galimybės veikti finansinių rodiklių, todėl tokie skaičiai nemotyvuoja jų našiau dirbti
7. PELNINGUMO RODIKLIŲ TRŪKUMAI Neigiami skaičiai, naudojami santykiniam rodikliui apskaičiuoti, taip pat gali suformuoti klaidingą išvadą, nes, dalydami du neigiamus dydžius, gauname teigiamą santykinį rodiklį
8. PELNINGUMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMO PROBLEMOS
9. PELNINGUMO RODIKLIAI nuosavo kapitalo pelningumas išlaidų ir pajamų santykio rodiklis palūkanų išlaidų rodiklis atidėjinių paskolų nuostoliams padengti koeficientas kompensavimo koeficientas nepalūkanų išlaidų koeficientas akcijos kainos ir pelno santykis grynoji palūkanų pajamų marža grynasis pelnas vienai akcijai akcijos rinkos kainos ir buhalterinės vertės santykis akcijų rinkos grąžos norma dividendų išmokėjimo norma kitų pajamų koeficientas
10. FINANSINIŲ SANTYKINIŲ RODIKLIŲ GRUPAVIMAS Skiriasi finansinių santykinių rodiklių grupių pavadinimai. Dažniausiai vartojamos likvidumo ir pelningumo rodiklių grupės. Kai kurios grupės įvardijamos įvairiai, nors tikėtina, kad kalbama apie tuos pačius dalykus, pavyzdžiui, rinkos vertės ir rinkos vertinimo; investicijų ir investicijų grąžos bei investicijų valdymo; mokumo, ilgalaikių skolų ir ilgalaiko mokumo ir pan.
11. FINANSINIŲ SANTYKINIŲ RODIKLIŲ GRUPAVIMAS Skiriasi finansinių santykinių rodiklių grupių išdėstymo eilės tvarka.Vieni autoriai finansinius santykinius rodiklius pradeda nagrinėti nuo likvidumo, kiti nuo pelningumo, dar kiti nuo rizikos ir pan. Nenuoseklus finansinių rodiklių nagrinėjimas trukdo nustatyti jų ryšius ir priklausomybę, išsiaiškinti juos lemiančius veiksnius.
12. FINANSINIŲ SANTYKINIŲ RODIKLIŲ GRUPAVIMAS Skiriasi finansinių santykinių rodiklių grupių skaičius. Vieni autoriai išskiria tik dvi, kiti penkias ar šešias grupes. Suprantama, kad visus finansinius santykinius rodiklius, kurie apibūdina skirtingas įmonės veiklos sritis ir operacijas, sujungti tik į dvi ar tris grupes yra netikslinga.
13. FINANSINIŲ SANTYKINIŲ RODIKLIŲ GRUPAVIMAS Skiriasi finansinių santykinių rodiklių skaičius grupėje. Pavyzdžiui, prie pelningumo rodiklių grupės vieni autoriai priskiria tris, keturis, kiti dvylika ar net keturiolika rodiklių.
14. FINANSINIŲ SANTYKINIŲ RODIKLIŲ GRUPAVIMAS Skiriasi bendras finansinių santykinių rodiklių skaičius nuo 8 iki 42.
15. ROE NUOSAVYBĖS  GRĄŽA = GRYNASIS  PELNAS  /  AKCININKŲ  NUOSAVYBĖ
16. ROE NUOSAVYBĖS  GRĄŽA Nejautrus rizikai = GRYNASIS  PELNAS  /  AKCININKŲ  NUOSAVYBĖ
17. ROE NUOSAVYBĖS  GRĄŽA Nejautrus rizikai Neatsižvelgiama į nuosavybės kaštus = GRYNASIS  PELNAS  /  AKCININKŲ  NUOSAVYBĖ
18. ROE NUOSAVYBĖS  GRĄŽA Nejautrus rizikai Neatsižvelgiama į nuosavybės kaštus Tinkamesnis trumpalaikei, šio momento, banko veiklai įvertinti = GRYNASIS  PELNAS  /  AKCININKŲ  NUOSAVYBĖ
19. -14 -10,5 -7 -3,5 0 3,5 7 10,5 14 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 12,2 11,3 5,4 -13 -11 4,8 4,2 5,8 ROE ROE, Šiaulių bankas
20. Žvelgiant grynai aritmetiškai, kuo mažiau yra akcininkų nuosavybės, tuo aukštesnis bus ROE rodiklis. Tarkime, yra dvi įmonės „A“ ir „B“. Abiejų turtas lygus po 10 mln. litų ir abi jos uždirba po 1 mln. litų grynojo pelno, tačiau įmonė „A“ turi 5 mln. skolų, o įmonė „B“ tik 2 mln. litų skolų. Įmonės „A“ ROE bus lygus 20% ((1 mln. pelno/(10 mln. turto – 5 mln. skolų)*100% = 20%), o įmonės „B“ tik 12.5% ((1 mln. pelno/(10 mln. turto – 2 mln. skolų)*100% = 12.5%). Vertinant vien tik pagal ROE pirmoji įmonė yra beveik dukart pelningesnė, tačiau toks „išaugęs“ pelningumas yra ne kas kita, kaip tik didesnių įmonės įsipareigojimų padarinys.
21. ROA = (GRYNASIS  PELNAS  +  SUMOKĖTOS  PALŪKANOS) TURTO  GRĄŽA VISAS  TURTAS
22. ROA Neatsižvelgiama į įmonės finansinę veiklą = (GRYNASIS  PELNAS  +  SUMOKĖTOS  PALŪKANOS) TURTO  GRĄŽA VISAS  TURTAS
23. ROA Neatsižvelgiama į įmonės finansinę veiklą Ignoruojami verslo finansavimo aspektai = (GRYNASIS  PELNAS  +  SUMOKĖTOS  PALŪKANOS) TURTO  GRĄŽA VISAS  TURTAS
24. ROA Neatsižvelgiama į įmonės finansinę veiklą Ignoruojami verslo finansavimo aspektai Neįvertinama įmonės finansavimo struktūra = (GRYNASIS  PELNAS  +  SUMOKĖTOS  PALŪKANOS) TURTO  GRĄŽA VISAS  TURTAS
25. ROA, Šiaulių bankas -1,8 -1,4 -0,9 -0,5 0,0 0,5 0,9 1,4 1,8 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 1,7 1,5 0,8 -1,7 -1,3 0,5 0,5 0,4 ROA
26. PELNAS TENKANTIS VIENAI AKCIJAI Pelnas akcijai nepadeda palyginti dviejų skirtingų kompanijų akcijų, kadangi kompanijos yra išleidusios skirtingą akcijų skaičių, todėl vienų kompanijų pelnas akcijai bus didelis, kitų mažas.
27. ŠIAULIŲ BANKAS, PELNAS TENKANTIS VIENAI AKCIJAI EPS -0,23 -0,15 -0,08 0 0,08 0,15 0,23 0,3 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 EPS
28. SWEDBANK EPS -4,5 -2,25 0 2,25 4,5 6,75 9 Metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 EPS
29. EPS -4,5 -2,25 0 2,25 4,5 6,75 9 Metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šiaulių bankas Swedbank, AB
30. BENDRASIS PELNINGUMAS Įmonių bendrasis pelningumas gali žymiai skirtis dėl skirtingos finansinės apskaitos standartų įvairiose šalyse: pavyzdžiui, vienos sąnaudų rūšys vienoje šalyje gali būti priskirtos prekės įsigijimo savikainai, o kitoje šalyje - veiklos sąnaudoms.
31. GRYNASIS PELNINGUMAS Skirtingose šalyse veikiančių ir ta pačia veikla užsiimančių įmonių grynasis pelningumas gali skirtis ne tik dėl skirtingų ekonominių sąlygų ar įmonių veiklos efektyvumo, bet ir nuo skirtingų pelno mokesčio tarifų. Gilinant analizę, taip pat būtina skaičiuoti išlaidų lygio koeficientus atskirai kiekvienai parduotos produkcijos rūšiai, kiekvienai įmonės veiklai arba pagal kiekvieną išlaidų straipsnį.
32. DU PONTO MODELIS Rodiklis 2008 2009 Pokytis 2008 - 2009 2010 2011 Pokytis 2010 - 2011 2012 Pokytis 2011 - 2012 Grynasis pelnas 15,8 -30,1 45,9 -24,1 12,8 36,9 14,9 2,1 Nuosavasi s kapitalas 292,5926 231,5385 61,05413 219,0909 266,6667 47,57576 354,7619 88,09524 Kapitalo pelningum as 5,4 -13 18,4 -11 4,8 15,8 4,2 0,6
33. 2009 M. LYGINANT SU 2008 METAIS ∆ K = (15,8/231,5385) * 100 – 5,4 = 1,42 ∆GP = (-30,1/231,5385 ) * 100 – (15,8/231,5385) *100 = -19,82 1,42 - 19,82 = -18,4
34. 2011 M. LYGINANT SU 2010 METAIS ∆ K = (-24,1 /266,6667) * 100 – 11= -1,96 ∆ GP = (12,8/266,6667) * 100 – (-24,1/266,6667)*100 = 13,84 -1,96 + 13,84 = 11,88
35. 2012 M. LYGINANT SU 2011 METAIS ∆K = (12,8/354,7619) * 100 – 4,8= -1.19 ∆GP = (14,9/354,7619) * 100 – (12,8/354,7619)*100 = 0,59 -1.19 + 0.59 = -0,6
36. NPV - grynoji esamoji vertė t - laikotarpis k - diskonto norma EKONOMINĖ BANKO VERTĖ MAX ← NPV= ∑t=1
37. EVA- pridėtinė ekonominė vertė; r - kapitalo grąžos norma; k - kapitalo kainos norma (rinkos laukiama grąža); K - vidutinis kapitalo dydis per nagrinėjamą laikotarpį. PRIDĖTINĖ EKONOMINĖS VERTĖ EVA = (r − k) × K
38. • Pelningumo rodikliai yra labai svarbūs įmonės vertinime, nes geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus ir būtent pagal šiuos rodiklius sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. • Pelningumo rodikliai turi ir trūkumų, nes neparodo veikiančių veiksnių, vėluoja ir nemotyvuoja darbuotojų. • Tikslingiausia analizuojant remtis ne tik pelningumo rodikliais, bet ir tam tikrais analizės metodais, kaip Du Ponto modelis, ekonominės ir pridėtinės ekonominės vertės modeliais. IŠVADOS
39. • Užsienio ir Lietuvos ekonominėje literatūroje pelningumo rodikliai apskaičiuojami remiantis įvairiomis metodinėmis modifikacijomis, pasirenkamomis priklausomai nuo analizės tikslų.Todėl vieni ir tie patys rodikliai įvairių autorių parodomi įvairiose rodiklių grupėse ir todėl tampa sudėtinga priskirti rodiklius tam tikroms grupėms. • Tam tikri konkretūs rodikliai turi savo trūkumų. Pavyzdžiui, ROE ir ROA, kurie yra nejautrūs rizikai, pelnas tenkantis vienai akcijai, kuris negali būti sulyginamas su kitomis įmonėmis bei grynasis ir bendrasis pelningumai. IŠVADOS
40. Ačiū už dėmesį!