Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo pristatymas ŠMM 2013 04 19

Transcript

1. ES SF MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+ Projekto „Lyderių laikas 2“ viešoji konsultacija Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
2. Tyrimo tikslas • nustatyti švietimo lyderystės raiškos rodiklius (požymius), kuriais siekiama tobulinti švietimo sistemą ir daryti įtaką sėkmingiems mokymosi rezultatams.
3. Tyrimo tikslinės grupės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų: • vadovai; • vadovų pavaduotojai; • mokytojai; • kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai; • 7–11 klasių mokiniai; • 7–11 klasių mokinių tėvai arba globėjai. • savivaldybių švietimo specialistai.
4. Tyrimo imties formavimo logika
5. Tyrimo respondentų imtis Respondentų grupė Viso Minimalus imties dydis (95% p.l.; 5% i.) Išdalinta klausimynų Sugrįžo klausimynų Grįžtamumo procentas Švietimo skyrių darbuotojai 145 105 105 97 92,4 Mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai 223 141 223 207 92,8 Mokytojai 2555 334 1277 1144 89,6 Kiti mokyklos darbuotojai 455 209 256 226 88,3 Mokiniai (7 - 12 klasių) 6396 362 2131 1967 92,3 Mokinių tėvai 6396 362 1000 797 79,7 Viso 16170 1513 4992 4438 89,2
7. Tėvai Mokiniai Mokytojai Vadovai Kiti darbuotojai Savivaldybės Viso Šakių 36 103 53 15 15 4 226 Biržų 36 124 70 14 11 5 260 Šiaulių 59 149 62 15 11 10 306 Ignalinos 26 59 46 8 10 3 152 Kėdainių 67 128 78 16 20 6 315 Kretingos 47 120 75 11 11 5 269 Panevėžio 41 62 62 12 13 7 197 Prienų 82 115 81 12 15 4 309 Rokiškio 72 168 69 12 13 3 337 Skuodo 57 133 101 16 16 4 327 Telšių 33 166 80 16 13 8 316 Ukmergės 45 136 82 14 12 6 295 Vilkaviškio 70 151 75 11 19 5 331 Vilniaus m. 71 264 113 19 25 16 508 Vilniaus raj. 55 89 92 16 22 11 285
8. Asmeninės lyderystės orientacijos
9. Asmeninės lyderystės raiška 2 2,5 3 3,5 4 darbuotojai vadovai mokytojai tėvai mokiniai savivaldybės darbuotojai
10. Savęs įsivertinimo, refleksijos veiksnių vertinimo lyginimas
11. Nuolatinio mokymosi veiksnių vertinimo lyginimas
12. Nuolatinis mokymasis 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 darbuotojai vadovai mokytojai savivaldybių darbuotojai
13. Darbo komandose veiksnių vertinimo lyginimas
14. Darbas mokyklos komandose 2 2,5 3 3,5 4 darbuotojai vadovai mokytojai savivaldybių darbuotojai
15. Vadovo lyderystės raiškos veiksnių vertinimo lyginimas
16. Vadovo vertinimas 2,5 3,0 3,5 4,0 darbuotojai tėvai apie save mokytojai
17. Mokyklos bendradarbiavimo su vietos bendruomene veiksnių vertinimo lyginimas
18. Požiūris į savo mokyklą 2 2,5 3 3,5 4 darbuotojai vadovai mokytojai tėvai
19. Tolesnių tyrimų įžvalgos o Tyrimus atlikti kas 2-3 metus; o Kartojant tyrimus mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams teikti analogiškus klausimynus, kaip buvo atlikta 2012 m. tyrime; o Pakartotinai atliekant tyrimus visose imtyse rekomenduojama naudoti popierines klausimynų versijas ir fokusuotas interviu grupes; o Formuojant imtį, tikslinga būtų kitą tyrimą kartoti tose pačiose savivaldybėse ir tose mokyklose, kurios dalyvavo šiame tyrime, tačiau, dar prijungiant prie šio tyrimo ir tas mokyklas, kurios nedalyvauja projekto „Lyderių laikas 2“ veikloje. Gavus rezultatus palyginti, kaip pakito lyderystės raiška jau tirtose mokyklose, kuriose lyderystei paskatinti buvo vykdoma tikslinė intervencija. Tikslinga palyginti, kaip šios mokyklos atrodo tų mokyklų kontekste, kurios nedalyvavo „Lyderių laiko 2“ projekte.
20. o Tolimesniuose tyrimuose rekomenduojama gilintis į mokinių asmeninės lyderystės ugdymo mokykloje raišką, akcentuojant jų savarankiškumą, atsakomybę, gebėjimą pačiam formuluoti ir analizuoti ambicingus gyvenimo tikslus, numatyti jų siekimo kelią, kliūtis ir jų sprendimus. o Didžiausi statistiškai reikšmingi skirtumai mokinių imtyje yra aptinkami analizuojant tyrimo duomenis pagal skirtingus mokyklų tipus, ypač tarp pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, nors jose teikiamas ugdymo turinys yra analogiškas. Atliekant tolesnius tyrimus, būtina išlaikyti šiame tyrime išskirtas mokyklų grupes, kad būtų galima sekti lyderystės raiškos skirtumus skirtingų tipų mokyklose.
21. o Planuojant tyrimus ateityje suvienodinti mokyklos vietos nustatymą, t.y. kur randasi mokykla mieste, rajono centre ar kaimo vietovėje. Neatitikimas tarp mokininių, jų tėvų ir mokytojų mokyklos vietos nurodymo tyrimo duomenis iškreipia ir daro netikslius. o Tolimesniuose tyrimuose savivaldybės švietimo specialistų klausimynus tikslinga papildyti „Bendradarbiavimo ir bendravimo“ teiginių blokais; organizuoti savivaldybės švietimo specialistų focus grupes, norint nustatyti įvairias specialistų patirtis. o Kartojant tyrimus reikia dar labiau suvienodinti klausimynus visoms tiriamųjų grupėms, tai leistų užtikrinti gautų rezultatų objektyvesnį palyginamumą.