Upgrade to Pro — share decks privately, control downloads, hide ads and more …

Septynios Lukiškių Liepos: Brandžių Medžių Nepriežiūros Studija

Septynios Lukiškių Liepos: Brandžių Medžių Nepriežiūros Studija

Septynioms brandžioms liepoms, kurių dalis šioje erdvėje augo dar nuo XX a. pirmo dešimtmečio, Lukiškių aikštės rekonstrukcijos metu nukapotos šaknys ir paliktos labai prastos sąlygos išlikti. Šis incidentas atspindi gilesnes sistemines brandžių medžių priežiūros problemas šalyje.

Prezentacija surinkta bendromis gyventojų pastangomis ir skirta kitų kaiminystėje gyvenančių vilniečių informavimui. Tikimasi, kad šis darbas paskatins iškelti visuomenės diskusiją ir bendradarbiavimą svarbiais žaliosios aplinkos mieste klausimais.

Jeigu turite poziciją šių liepų klausimu, esate aplink gyvenantis vilnietis, o gal gyvenate kitur ir turite panašią istoriją - rašykite: elenareimeryte@gmail.com

9f98b77d1568348858559ea6e9653542?s=128

Elena Reimeryte

December 28, 2020
Tweet

Transcript

  1. SEPTYNIOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS LIEPOS: SAUGOMŲ MEDŽIŲ NEPRIEŽIŪRA IR APGAUTA VISUOMENĖ

    #BRANGUSMEDZIAI 2020.12.15
  2. Šią prezentaciją paruošė ilgametė Gedimino prospekto gyventoja ir dokumentikos kūrėja

    Elena Reimerytė bei medžių padėtimi mieste besirūpinantys visuomenininkai Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat kiti Gedimino prospekto, Vasario 16-osios gatvės ir kitų Lukiškių aikštę supančių gatvių gyventojai. Ruošiant šią informaciją buvo konsultuotasi su ekspertais: Lietuvos ir užsienio arboristais* bei kraštovaizdžio specialistais; dendrologais, gamtininkais, paveldosaugininkais; architektais ir teisininkais. Dalis žmonių pageidavo išlikti anonimais dėl situacijos kompleksiškumo ir santykių įtampos su Savivaldybe, tačiau esant poreikiui galėtų atstovauti savo poziciją. Dalis medžiagos bus panaudota dokumentinėje laidoje kaip miesto medžių priežiūros praktikų studija. (*Arboristas - medžių priežiūros specialistas.) PO REKONSTRUKCIJOS 2020 PRIEŠ REKONSTRUKCIJĄ 2016 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
  3. KONTEKSTAS: BRANDŪS ISTORINIAI MEDŽIAI PAČIAME MIESTO CENTRE Gedimino prospekte augo

    šimtametės liepos, pasodintos dar XXa. pradžioje. Tai yra apie 110 metų amžiaus medžiai, kurie tapo neatsiejama šios miesto vietos dalimi. Keičiant Gedimino prospekto dangą (2002-2008), visos prospekto liepos buvo išpjautos. Taip pat prospekto remonto metu buvo išpjauta nemaža dalis liepų aplink Lukiškių aikštę (tikslūs foto pavyzdžiai tolesnėse skaidrėse) . Ši liepų eilė yra šalia gyvenamųjų namų. Apie liepų retinimą ar grėsmę jas prarasti visuomenė, ypač vietos gyventojai nebuvo informuoti. Dėl likusių septynių liepų dar prasidedant aikštės rekonstrukcijai buvo kreiptasi į LR Aplinkos ministeriją, kuri patikino, kad gyventojams svarbūs medžiai nebus naikinami. Saugomuose, istoriniuose rajonuose Paryžiuje, Berlyne ar Londone seni medžiai nėra pjaunami tam, kad būtų pakeisti į nykštukines veisles, kaip nutiko Gedimino prospekte pasodinus naujas liepas, neva atidengiant pastatų fasadus . Anot paveldosaugininkų ir kraštovaizdininkų šis argumentas nėra teisingas, nes brandūs istoriniai medžiai nelaikomi kliūtimi pastato apžiūrai, o nykštukinės veislės kaip tik uždengia svarbias pastatų fasadų dalis ties pirmu aukštu, mat jų lajos ir lieka žemai (Millewska; Andrišiūnas; Labeckis) . Londone, žuvus brandžiam medžiui, jis dažnai kuo skubiau pakeičiamas tokios pačios veislės subrendusiu ar net brandžiu, kad nebūtų ardomas miesto architektūrinis pojūtis bei išlaikomas žalumos kiekis.
  4. ISTORINĖ VERTĖ/PAVELDOSAUGINĖ SVARBA Lukiškių aikštė, Gedimino prospektas ir aplink esantys

    pastatai yra kultūros paveldo objektai. Liepos čia yra seniau, nei kai kurie aplink pastatyti pastatai. Anksčiau čia augo kelios eilės liepų, kaip ir kituose aikštės kraštuose, taip sukuriant tolygų aikštės apželdinimą iš visų pusių. Dendrologų, paveldosaugininkų ir menotyrininkų nuomone, šioje miesto erdvėje netinka nykštukiniai medžiai – būtent senųjų liepų forma kuria autentišką istorinį vaizdą. Nuotraukoje matome neseniai pasodintas liepaites, dar prieš Pirmą Pasaulinį karą.
  5. GYVENTOJŲ DĖMESYS LUKIŠKIŲ LIEPOMS: 
 NIEKAS NESITIKĖJO MAKABRIŠKO POŽIŪRIO Į

    MEDŽIUS Gedimino pr. 33 namo gyventojo fotogra f i ja, kurioje įamžintos kraštinės Lukiškių aikštės liepos. 1954 metai. Gedimino pr. 33-iojo namo gyventojos prisiminimas:   „Vykstant Gedimino prospekto rekonstrukcijai buvo pasodintos naujos jaunos liepos. Kiek atsimenu, senąsias palei aikštės pusę norėjo taip pat nupjauti ir vieną tą kartą nupjovė, bet mano vyras pradėjo visur skambinti ir kitų liepų nenupjovė. Jos puikiausiai žaliavo iki užpraeitos vasaros, galvojome, kad gal chemikalais apnuodytos. Net nesupratome, kad joms nukapotos šaknys. “ Giedrius, 69 metai. Gedimino pr. 33-iojo namo gyventojas:   „Aš gimiau ir iki šiol gyvenu prospekte. Vytautas Kernagis gyveno Kaštonų gatvėje. Kartu ėjome į tą pačią mokyklą, 23-ią vidurinę (dabar Simono Daukanto). Vėliau kartu Lukiškių aikštėje augo mūsų vaikai . Vytautas labai mylėjo gamtą. Mėgo pokalbius prie laužo gamtoje. Prospektas, kuriame augo senos liepos buvo vadinamas brodu (nuo žodžio „Brodvėjus“). Visi jauni ir įdomūs žmonės čia leisdavo laiką . Buvo tradicija čia vaikštinėti ir bendrauti. Dideli medžiai suteikdavo labai daug jaukumo. Šitie šluotkočiai dabar neturi nieko bendro su tomis liepomis. Tai buvo neatsiejama mūsų ekologijos dalis.   Ten, kur dabar Kernagio suoliukas, buvo visa eilė suoliukų po senomis didelėmis liepomis. Čia visi sėdėdavo. Kernagis labai mėgo gamtą. Jam tai, kas dabar vyksta su medžiais, būtų visiškai nepatikę ir nepriimtina. “ Foto: vaizdas į džiūstančias liepas pro gyventojos langus .
  6. LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS LIEPŲ EILĖ PRADĖTA RETINTI PRIEŠ 10 METŲ PO

    GEDIMINO PROSPEKTO REKONSTRUKCIJOS: IŠ 19-OS LIEPŲ LIKO TIK 7-IOS - Gyventojai niekada nebuvo informuoti apie šį procesą.   - Medžiai iki 2016 metų buvo saugomi KPD kaip kultūrinio paveldo dalis . - Prasidėjus aikštės remontui, dėl kažkokių aplinkybių tik šios eilės medžiai išbraukti iš dokumentų . - Remonto metu paskutinių likusių liepų šaknys nukapotos, joms nenutiestos drėkinimo sistemos, nepalikta pakankamai erdvės šaknynui . Vaizdai: geoportal žemėlapiai   1995-1999 2005-2006 2012-2013 2009-2010 2015-2016 2018+ 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 17 1 X 2 3 4 5 X X 7 8 9 X X X X X X 1 2 3 4 X X 5 6 7 X X X X 16 17 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 18 19 18 19 X 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 X X X X X X X X 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 X X X X X X X X X X X
  7. VISUOMENĖS REAKCIJA: EKSPERTAI, VIETOS GYVENTOJAI BEI LIKUSI VISUOMENĖ PRIEŠINOSI NEPAGARBIAM

    ELGESIUI SU LIEPOMIS ĮGYVENDINANT AIKŠTĖS PROJEKTĄ Iš „Del f i “ 2017 m. straipsnio:   „Nors leidimai kirsti 21 liepą iš 240, Vilniaus savivaldybės duomenimis, jau išduoti, Aplinkos ministerija ketina iš naujo persvarstyti, ar tikrai tiek medžių reikia pašalinti, nes dalis jų gali būti dar labai geros būklės . Anot tuometinio viceministro M. Norbuto, pasodinti ketinamų augalų skaičius gali būti didesnis už iškertamų liepų, tačiau jie gali neatstoti senųjų liepų – tai svarbu dėl didėjančios miesto taršos. Jis buvo įsitikinęs, kad senas medis atlieka savo funkciją, jau yra susiformavęs, o kol jaunas funkcionuos taip, kaip senasis, praeis ne vienas dešimtmetis.“ Šaltinis: https://www.del f i .lt/grynas/aplinka/kilo-gincas- del-lukiskiu-aikste s Buvo bandoma įtikinti, kad medžių būklė blogesnė, nors ji buvo patenkinama . Visuomenininko komentaras:   „Dėl medžių būklės architektės žodžius lengvai paneigia tais pačiais metais visuomenininkų iniciatyva atliktas patikrinimas. Kiek prisimenu, žiūrėjo dendrologas ir arboristas ekspertas Algis Davenis, kuris nustatė, kad tik pora iš tų „blogų“ 20+ liepų yra šalintinos. “
  8. REKONSTRUKCIJOS METU IŠSAKYTA SPECIALISTŲ KRITIKA 2017 METAIS APLINKOSAUGININKO LIUTAURO STOŠKAUS

    SAKYTA KALBA GINČE DĖL LIEPŲ LIKIMO: „Ar galima tikėtis visuomenės pasitikėjimo, kai projektuojant Lukiškių aikštę, atskaitos sistema yra projektuotojos – kad ir kokia gera ji būtų – vizija, o ne jos kontūrus apibrėžiantis žaliasis aikštės rūbas. Vien požiūris, kad medžiai trukdo vizualinei ašiai, rodo, kad yra pasiklysta prioritetuose ir grąžina mus mažiausiai pusšimtį metų į praeitį, kai buvo manoma, jog miesto pagrindiniai akcentai yra stiklas ir betonas, o želdynai tik užpildo tarpus tarp jų.   Kažkodėl pamirštama, kad želdiniai miestuose atlieka ne tik estetinę, bet ir ekologinę, istorinę, kultūrinę ar net socialinę funkciją. Turiu priminti, kad paskaičiuota, jog vienas aras medžių sulaiko apie 300–350 kg dulkių per metus! O pasodinus naują medį jis savo brandą pasieks tik po 30 metų. Pamirštama, kad Lukiškių aikštė yra viena iš nedaugelio erdvių, kur medžių masyvas auga dar ne ant betono ir gali itin efektyviai miesto centre švarinti orą.   Todėl Miesto planavimo ir plėtros komitete, svarstant pasiūlymus dėl želdinių Lukiškių aikštėje tvarkymo, komiteto nariai vieningai pasisakė dėl to, kad tvarkant aikštę būtų siekiama išsaugoti geros būklės želdinius. Kodėl per prievartą yra brukama susigalvota vizija ir nesistengiama išgirsti kartu su mumis gyvenančių miestelėnų noro išsaugoti tai, kas jau yra?” Šaltinis: pozicija.lt KRAŠTOVAIZDŽIO IR ŽELDYNŲ EKSPERTAS STEPONAS DEVEIKIS: „Aikštės rekonstrukcijos projekto autoriai ir darbų vykdytojai užmiršo sukurti šiems medžiams bent minimalias augimo ir gyvybės sąlygas. Kieta aikštės danga padidina kaitros artimiausioje aplinkoje ir „karščio bangos“ pavojų, pakeičia dirvos drėgmės ir aeracijos sąlygas... Matome pasmerktų medžių rikiuotę ir kaitros plynę, kurią Vilniaus meras pavertė pliažu.“ Šaltinis: sa.lt
  9. PO REKONSTRUKCIJOS NEMALONIOS PERMAINOS: DŽIŪSTANTYS MEDŽIAI Praėjus dviems metams po

    Lukiškių aikštės rekonstrukcijos, buvo pastebėta, kad liepos, augančios palei Gedimino prospektą, iki rekonstrukcijos gyvavusios lygiai taip pat gerai, kaip kitos aikštę supančios liepos, ėmė sparčiai silpti . Retas gyventojas suprato, kad taip yra dėl to, kad rekonstrukcijos metu joms buvo pažeistos šaknys. Pasirodo, joms yra palikta tik tiek šaknų, kiek matome siaurame ruoželyje aplink kamienus . Tai buvo smūgis medžiams, kurie iki šiol turėjo pievą aplink ir daug mažiau kietų paviršių . “Vykstant aikštės rekonstrukcijai su rangovu ir keletu rekonstrukcijos autorių, kartu su kolega iš Latvijos J. Strausmaniu, diskutavom dėl liepų šaknyno išsaugojimo ir dalies šaknų pakirtimų. Buvo priimtas sprendimas, kad liepoms bus palikta erdvės maždaug trys metrai nuo kamienų. Tačiau po kiek laiko pamačiau, kad į mūsų rekomendacijas atsižvelgta nebuvo, liepoms palikta erdvės tiek, kiek dabar matom.” - arboristas Renaldas Žilinskas, UAB “Arbovita ir Ko” vadovas 
 Dėl šios priežasties arboristui teko gerokai sumažinti medžių lajos ruožą (lapijos kiekį), kad tiek mažai šaknų turintis medis gautų šansą išgyventi. visas šaknų plotas
  10. Parodžius šiuos vaizdus užsienio specialistams, gavome atsakymą, kad tai akivaizdžiai

    nepateisinama praktika . Jie negalėjo patikėti, kad toks planavimas galėjo būti atliktas profesionalaus kraštovaizdininko.   VYKSTANT REKONSTRUKCIJOS DARBAMS 
 LIEPAS APŽIŪRĖJĘ ARBORISTAI GRIEŽTAI 
 REKOMENDAVO PALIKTI LIEPOMS 
 BENT TRIMIS METRAIS DAUGIAU PLOTO 
 ŠAKNIMS. JŲ PASTABOS BUVO IGNORUOTOS. POKYČIAI KPD DOKUMENTUOSE: Prieš prasidedant aikštės rekonstrukcijai, 2016 metais, dėl kažkokių aplinkybių (specialistų ir visuomeninkų nuomone dėl projekto) iki tol saugotos liepos Kultūros Paveldo Departamente buvo išbrauktos iš saugotinų aikštės detalių sąrašo. Nors kitos, to paties, ar jaunesnio amžiaus liepos kituose aikštės kraštuose buvo paliktos sąraše. Tokio sprendimo pagrįstumas abejotinas – juk liepos netapo mažiau vertingos vien dėl to, kad kažkas parengė naują projektą, kuriame nenumatė joms ateities. Kadre matome, kiek šaknų palikta brandiems, iki tol pievos apsuptiems medžiams.
  11. “Pagal tarptautinius “iTree canopy” programos standartus medžių nauda matuojama jų

    lapijos gausa (skalsumu) bei skersmeniu (canopy). Londone praradus didelį kiekį lapijos šalia namo gyventojams kompensuojamas toks pats lapijos kiekis, kurį naujai pasodinti medžiai sugebėtų pasiekti per trejus-ketverius metus. Skaičiuojamas lajos tankis, o ne medžių bendras skaičus, nes tokiu būdu pakeitus didelį, lapingą medį mažu būtų galima lengvai išsisukti nuo tikrojo žaliosios zonos praradimo apskaičiavimo ir kompensavimo gyventojams . Lapijos kiekis ir nauda skaičiuojama kiekvienam rajonui atskirai . Vieno rajono lapijos praradimas negali būti kompensuojamas kituose rajonuose esančiais parkais ir miškais . Lapijos sumažėjimą mieste gali lemti ir genėjimas mažinant lają, ir didelių veislių medžių keitimas nykštukinėmis, mažalapėmis bei apskritai tendencija atsisakyti medžių skirtingose vietose . (John Parker, “The Arboricultural Association” techninis vadovas, Joanna Milewska landšafto architektė Londone, Liutauras Stoškus aplinkosaugininkas ) Daugybė pasaulio miestų bendrom organizacijų bei gyventojų jėgom sukūrė ištisus medžių lapijos žemėlapius, kurie tarnauja apskaičiuojant lapijos skalsumą skirtinguose miestų rajonuose. MEDŽIŲ LAPIJOS/LAJOS TANKIO NUOSTOLIS GYVENTOJAMS Londono rajonų žalumos statistika: Šaltinis: https://forestry.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=d8c253ab17e1412586d9774d1a09fa07 Skirtingų pasaulio miestų studija: https://datadrivenlab.org/urban/issue-pro f i les/urban-tree-cover/?fbclid=IwAR17zf-TKQUs-yZBFDLTvh4JQs13jZpnoJqf62O8ot96qUSxXQ7U2DDHfvg
  12. BENZININIŲ PJŪKLŲ KOMPANIJA NOMINAVO 
 VILNIŲ “ŽALIAUSIU EUROPOS MIESTU” Gamtosaugininkai

    mano, kad Vilnių tituluoti ’žaliausiu miestu Europoje” yra klaidinga. Vilniaus teritorijoms priskiriama labai daug rajonų, kurie yra daug toliau nuo tankiai gyvenamų miesto erdvių. Šie skaičiavimai nesiremia lapijos tankiu ir neišskaido miesto rajonais, taip pat neįtraukiama labai daug žalumos faktorių, kurie būdingi žaliųjų miestų reitingams. Į pastaruosius Vilnius dažnai nepakliūna, o kai pakliūna - smarkiai atsilieka nuo Rygos ir Talino. Dar daugiau nepasitikėjimo rezultatais kelia studijos užsakovai - didžiausia benzininių pjūklų korporacija. Tokioms išvadoms reikalingi išsamūs tyrimai arba satelitiniai duomenys, kokius galėtų rinkti mokslinės institucijos (pavyzdžiui NASA). „Man užtenka žodžio Husqvarna (didžiausia benzininių pjūklų gamintoja). Tai objektyvumo nereikia ieškoti. Kažkada Lietuva “gyrėsi” kaip geriausiai miškus sauganti valstybė, bet Jeilio universiteto mokslininkai įvertino tik miškui auginti skirtos žemės plotą, o ne realią miško dangą. Kai įvertino, tai Lietuva iš pirmos vietos atsidūrė 114- toje. Tai ir su žaliausiu Vilniaus miestu taip būtų. Feisbuke žmonės jau seniai dalinasi nuotraukomis, kaip prieš 20 metų atrodė Konstitucijos prospektas, Centras, Senamiestis, tai akivaizdu, jog tirpsta kaip sniegas toji žaluma. Tai žaliasis reputacijos skalbimas - korporacijos taip daro kai nori pasirodyti geri. Čia kaip avių augintojų asociacija pasakytų, kad Lietuva geriausiai saugo vilkus. Nors dar niekada istorijoje nebuvo tokios didelės vilkų medžiojimo kvotos“ - gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius. Šaltinis: sa.lt Šaltinis: 15 min.
  13. Dendrologo, Lietuvos arboristikos centro vadovo, biologo, arboristo eksperto ir Gamtos

    tyrimų centro Ekologijos ir aplinotyros doktoranto Algio Davenio komentaras:   „Mes priešinomės dar ministerijoje ir savivaldoje, projekto rengimo metu. Architektams buvo aiškinama, kad medžiai nudžius, jei nebus šaknyno gelbėjimo darbų. Niekas neklausė, visi buvo patenkinti akmens luitais prospekte. Galiu išvardinti, kas prie to prisidėjo. Medžių išsaugojimui ir gyvybei reikia erdvės šaknynui... O projekte ji buvo sumažinta į mirtiną erdvę. ” – Ką darėte, kad tam būtų užkirstas kelias?   „Rašyta, dalyvauta svarstymuose ministerijoje ir savivaldoje su architektais (užsakymo vykdytojais) ir pan. Buvo siūlyta įrengti šaknyno sistemos erdvės apsaugą. Panašiai kaip ir Londone yra virš 150 metų. Šiais metais jas bandė gelbėti orinant ir taurinant dirvožemį, bet tai reikėjo daryti gerokai anksčiau. Apie jų blogėjančią būklę buvo pranešta tuoj po rekonstrukcijos, bet veiksmų imtasi tik po dvejų metų. ” PAŽADĖJUS GYVENTOJAMS NESUNAIKINTI LIEPŲ – NUKAPOTOS JŲ ŠAKNYS. Visuomenė ne kartą reiškė savo pasipiktinimą dėl liepų naikinimo aplink Lukiškių aikštę. Nepaisant Savivaldybės pažado aplinkinių namų gyventojams paskutinių septynių liepų nesunaikinti bei ekspertų perspėjimų jokiais būdais nemažinti šaknyno, rekonstrukcijos metu liepoms buvo brutaliai nukapotos šaknys . Specialistai pamatę projekto sprendinius perspėjo Savivaldybę, kad tokia rekonstrukcija sužeis šiuos brandžius, vertingus medžius. Jie taip pat siūlė tyrimus, kurių metu būtų įvertintas šių medžių ekologinis indėlis. Savivaldybė nereagavo į jų poziciją ir daugkartinius perspėjimus.   Darbų metu liepos buvo sužalotos - pažeidžiant specialistų rekomendacijas drastiškai nukapotos šaknys.
  14. „PAMIRŠTOS” LAISTYMO SISTEMOS: Už aikštės želdinių projektą buvo atsakingas asmuo,

    kuris teigė, kad šiems sprendimams turi kvali f i kaciją. Apklausus tarptautinius bei vietos ekspertus dėl tokių sąlygų brandžių medžių šaknims, galėtų kilti įtarimas, kad medžiai numarinti tyčia, nes kituose aikštės kraštuose esančios brandžios liepos šitaip nebuvo sužeistos. Tiesa, dėl želdinių laistymo sistemų, kurios buvo atvestos rūpintis ten pasodintais krūmais - kitose vietose esančios liepos, priešingai nei mūsų aptariamos, gavo vandens, kas padėjo medžiams atsistatyti po apkapojimo . Septynioms liepoms atlikus statybos darbus ir pašalinus šalia medžių buvusį dirvožemį, nebuvo nutiesta jokia drėkinimo sistema ar įvestas aeravimas, kas yra įprasta praktika bet kuriame išsivysčiusiame užsienio šalių mieste (Rygoje, Varšuvoje, Maskvoje, Londone, Berlyne, Paryžiuje ir t.t.).   Specialistų komentarai: Dendrologas, biologas, arboristas ekspertas Algis Davenis:   „Galima modeliuoti, kokią ekologinę žalą padarė savivaldybė, praradusi visus ar kiekvieną medį Lukiškių aikštėje. ” Arboristė Kristina Žalnierukynaitė: „Žala yra nepamatuojama pinigais. Ji didžiulė. Bėda ta, kad, norint sodinti tokius pačius medžius, reikėtų nuardyti plyteles ir išplatinti augavietę, paliekant daugiau vietos šaknims. ”
  15. Pakalbėti apie brandžių medžių įtaką nekilnojamojo turto vertei susisiekėme su

    Vilniaus nekilnojamo turto agentais. NT rinkoje vartojamas terminas „emocinė vertė“. Tai lemiamas faktorius klientui pasirenkant turtą.   Brandūs, suaugę medžiai, brandūs želdiniai bei žaliosios zonos turi daug aukštesnę vertę nei gatvė, grindinys ar kitų namų langai. Pažeisdami medžius Lukiškių aikštės rekonstruotojai sugadino vaizdą pro Gedimino prospekto gyventojų langus, taip pakenkdami jų turto vertei . Toronto mokslininkai dar prieš penkerius metus įrodė, kad medžiai turi neįkainojamą vertę gyventojų savijautai: „Mokslininkų komanda nustatė, kad žmonės savo rajone turėdami dešimčia medžių daugiau patiria teigiamus pokyčius.Tai gali būti prilyginama 10,000 JAV dolerių atlyginimo pakėlimui ar persikėlimui į rajoną, kuriame vidutinės pajamos būtų didesnės 10,000 JAV dolerių. Taip pat teigiama, kad to efektas gali prilygti atjaunėjimu septyneriais metais.“ (šaltinis: mokslinis žurnalas “Nature”). FINANSINIS APLINK GYVENANČIŲ ŽMONIŲ NUOSTOLIS VISUOMENĖS PATIRTI NUOSTOLIAI: Viena tokia, atitinkamo skersmens brandi liepa, kuriai būtų 80 metų, iš Olandijos medelyno kainuotų nuo 15 000 eurų be atvežimo ir pasodinimo. Paskutiniame rekonstrukcijos etape sužalotos buvo septynios liepos. Prieš tai virš dešimties iškirsta nepranešus visuomenei. Joms atstatyti taip pat reikėtų pakeisti gruntą ir įdiegti požeminę laistymo ir aeravimo sistemą, kaip tai daroma užsienio šalyse . Kas būtų jeigu „eilinis“ žmogus būtų sužalojęs šias septynias liepas Gedimino prospekte?   Kaip liudija neseniai nutikęs įvykis prie Katedros aikštės, kai buvo rastas žmogus, specialiai pylęs druskas aplink ten augančių liepų kamienus, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas .
  16. YRA NUOMONIŲ, KAD LIEPOS BUVO NAIKINTOS TIKSLINGAI Paveldosaugininko, parkotyrininko dr.

    Dainiaus Labeckio komentaras:   Liepas Lukiškių a., ties Gedimino pr., planuota panaikint i jau anksčiau, tą požiūrį rodo šie veiksmai : - 2006-2007 m. viešintose projektinių pasiūlymų vizualizacijose tarp aikštės ir prospekto nerodoma nė vieno medžio . - Būtent tuo metu jau prasidėjo medži ų eilės pjovimas nupjauti 2 ar daugiau medžių žiūrin t nuo Vasario 16-osios g. pusės). Bet sustota, greičiausia i nenorėta per daug kaitinti aistrų (nes iš karto kil o negeras atgarsis, žmonės pradėjo kabinti tekstus an t medžių ir kelmų) . - Patvirtintame projekte nenumatyta žemės ploto ar kokių nors kompensacinių priemonių, būtinų dar likusioms liepoms . - Šios saugomos liepos 2016 m., prieš pat įgyvendinant aikštės rekonstrukcijos projektą, buvo išbrauktos iš aikštės vertingųjų savybių – KPD kultūros vertybių registre jų neliko.
  17. POREIKIS ATIDENGTI AIKŠTĘ IR PRIORITETAS GRANITUI: Tarp kraštovaizdininkų bei paveldosaugininkų

    pasigirsta nuomonių, kad liepas galimai norėta šalinti kaip kliuvinį kai kurių architektų vizijai . Tačiau „Laisvės kalvos“ autorius skulptorius Andrius Labašauskas minėjo, kad jam liepos visiškai netrukdo ir kaip tik praturtina aplinką. Jo manymu, aikštės pakraštyje esanti eilė liepų yra reikalinga.   Menininkas minėjo, kad įvairiuose projektavimo etapuose bandė praplėsti savo skulptūros pievą į trinkelių teritoriją, bet ardyti grindinį buvo griežtai draudžiama . Taip pat skulptorius pastebėjo, kad grindinyje dar prieš laimint šį konkurso etapą jau buvo numatyta platforma kitokiai skulptūrai. Po ilgų diskusijų bei teisminių procesų - šiais metais, Andriaus pozicija kaip teisėto konkurso laimėtojo, buvo apginta teisme. Viena iš Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjusių Andriaus Labašausko vizualizacijų, kurioje matoma daugiau žalumos. Kariuomenės rikiuotei pritaikytos žymės grindinyje: Aikštės kietoji danga buvo konkurso būtina sąlyga, kuri regis tapo svarbesnė nei želdinių ar minkštųjų paviršių funkcija. Nuo pat aikštės įrengimo, yra nuolatos bandoma ją „uždengti”. Tai ledo atrakcionais, tai pernai vasarą paklotu smėliu. Tokios praktikos susilaukė kritikos . Prieš rekonstrukciją miestiečiai aikštę naudojo rekreacijai: piknikams, koncertams ir badmintono varžyboms. Aikštės/skvero su žolės paviršiumi funkcija gyventojams tiko, tuo tarpu kariuomenė šioje aikštėje nesirenka. Tam pasirenkamos labiau pritaikytos aikštės - Daukanto, Kudirkos, Nepriklausomybės (Seimo) aikštė, Katedros aikštė ar Gedimino prospektas . Architektas Gintautas Tiškus:
 „Mūsų svarbiausia šalies aikštė yra Katedros, ne Lukiškių aikštė. Ši aikštė yra absoliučiai rekreacinė ir buvo skirta žmonių laisvalaikiui. Ji ir turėtų likti atvira įvairioms funkcijoms. ”
  18. Vos po rekonstrukcijos įvairios organizacijos bei specialistai prašė Savivaldybės atkreipti

    dėmesį ir gelbėti šias liepas. Yra nuomonių, kad jos buvo tiek metų negelbėtos piktybiškai, kad galiausiai to padaryti nebepavyktų. Dėl šiais metais suaktyvėjusio visuomenės nepasitenkinimo pagaliau bandyta šias liepas gaivinti.   Tačiau tai gali būti per vėlu . Su liepomis 2020 m. dirbusio UAB „Arbovita ir Ko“ darbuotojo Arno Švelniko komentaras : „Jos ne taip seniai gavo giluminį aeravimą/tręšimą. Buvo pakeistas viršutinis dirvožemio sluoksnis, nauju, turtingu mikroelementais juodžemiu. Užpilta mulčiu, kuris ir drėgmę sulaiko, ir dirvožemio suplūkimą lėtina. Kur rasta šaknų – sudėti šulinėliai laistymui. Apgenėtos sausos šakos. Laukiame rezultatų. Pagrindinė priežastis, kodėl taip atsitiko, tai kad buvo nukapotos šaknys aikštės rekonstrukcijos metu, dirvožemis po to nuolat trypiamas ir nelaistoma. Visoms daugiau mažiau šaknų kaklelis užpiltas žemėmis, dėl to pradėjo dusti likusios nenukapotos šaknys. Medžiams dabar sudarytos visos sąlygos atsigauti, kiekvieno būklė labai individuali, 2 būklė labai prasta, 2 gan gera, likusių 3 – tokia 50-50. Šulinėliai tam ir padaryti, kad būtų nuo pavasario laistoma, ir dar turėtų gauti pavasarį ir trąšų su mikroelementais. “ PASAK SPECIALISTŲ, GELBĖJAMI MEDŽIAI NEIŠGYVENS, JEI JUOS DUSINS GRANITO PLOKŠTĖS Dauguma mūsų kalbintų arboristų tikino, kad granitinės plokštės aplink liepas turi būti nukeltos, taip atveriant daugiau erdvės. Pagal tarptautinius standartus tokio amžiaus ir dydžio medžiams reikalinga gerokai daugiau vietos šaknims. Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomone, granito plokštės aplink medžius turėtų būti pašalintos, suformuojant jų augimui palankią erdvę . PO DVEJŲ METŲ – BANDYMAI TAISYTI PADĖTĮ „Asfalto keliamas karštis yra blogai. Tai naujas faktorius seniai čia gyvenantiems medžiams. Jie neprisitaikys taip lengvai prie pasikeitusios temperatūros. Panašu kad pusėtini šansai, kad jie atsigautų” - Londone gyvenantis arboristas bei medžių specialistas Jokūbas Andrišiūnas.
  19. LIETUVOJE MEDŽIŲ PRIEŽIŪRAI TAIKOMI KITOKIE STANDARTAI NEI UŽSIENYJE Prie liepų

    dirbusio arboristo komentaras, kuris panoro likti neįvardintas. Lietuvos politika išsiskiria iš visų ES šalių savo nerūpestingu požiūriu į medžių gerovę. Yra reglamentavimai, ką daryti, kad nebūtų pažeisti vamzdžiai, laidai, pastatai. Tačiau taisyklių, kaip nepažeisti brandžių medžių, nėra. Tai kelia šiurpą užsienio šalių specialistams. Joanna Asia Milewska, vyriausioji kraštovaizdžio specialistė LDA Design kompanija Londone: „Šios liepos yra džiovinamos betone. Absurdas, kad joms nenutiestos jokios drėkinimo sistemos ir palikta tiek mažai šaknų, kai tai yra brandus medis. Joms reikia kelis kartus daugiau ploto šaknynui aplink bei įrengti drėkinimo sistemas. Jeigu jūsų Savivaldybė iš tikrųjų bandytų gelbėti šiuos medžius - pirmiausia nukeltų granito plokštes. Akmuo sugeria karštį ir bendra erdvės temperatūra dar labiau pakyla džiovindama medį. Negaliu patikėti, kad jos be laistymo sistemų kelis metus yra taip laikomos”. Arboristas atsisakė likti įvardintas dėl galimos įtampos.
 Susirašinėjimas vyko 2020 gruodžio mėnesį.
  20. UŽSIENIO PRAKTIKA: DĖMESYS BRANDŽIAM MEDŽIUI Londone, Rygoje, Berlyne, Varšuvoje, Paryžiuje,

    Maskvoje. Visose Europos Sąjungos ir net už jos ribų esančiose šalyse saugomi brandūs medžiai.   „Paveldosauginėse zonose Londone (Westminsteryje, Camdene ir kitose) vengiama keisti senus medžius mažesnėmis veislėmis. Jie yra reglamentuoti, saugomi bei jiems įrengiamos požeminės priežiūros sistemos“ . „Jeigu medis buvo labai didelis ir senas, pagal senojo medžio dydį ir ekologinę vertę atsodinamas didesnis skaičius medžių į tą erdvę. Vietoje vieno didelio – keturi ir daugiau jaunų, tos pačios rūšies ar veislės“ ,– Joanna Asia Milewska, vyresnioji krašovaizdžio architektė LDA Design Londone . PARYŽIUS LONDONAS BERLYNAS
  21. JAU ĮPRASTU TAPĘS DIDELIŲ LIEPŲ KEITIMAS MAŽOMIS Nesirūpinti senais medžiais

    skatina ir įsigalėjusi praktika juos keisti naujais mažaūgiais, mažalapiais medeliais, negalvojant, kad didelių brandžių medžių jie niekada neatstos . Šaltinis: „15min“, 2020 lapkritis Ekologo, arboristo Algio Davenio komentaras:   „Šiuo metu Naujamiestyje sodinami tik neužaugantys, iš esmės, nykštukinių veislių medžiai. Bet net ir jiems nėra tinkamos sąlygos prigyti: neteisingas genėjimas, nelaistymas, blogas vietos parengimas bei miesto aplinkai neatsparios veislės. Rodos, motyvacijos kažką tobulinti nėra, rodomas požiūris, kad visada atsiras pinigų vietoj žuvusio „įkišti“ naują, kuris kainuoja 1 000 eurų. Tokia ir yra Gedimino prospekto praktika.”
  22. EKOLOGINĖ BRANDŽIŲ MEDŽIŲ NAUDA IR BŪTINYBĖ Brandūs medžiai išvalo kelis

    kartus daugiau tonų oro nei mažieji. KD kietosios dalelės nusėda ant medžių lapų ir didelių veislių medžiai veikia kaip barjerai tarp gatvės ir namų. Atsižvelgiant į tai, kad šiaurės kryptimi nuo Lukiškių aikštės už 250 metrų foninė oro užterštumo koncentracija KD 2,5 viršija leistiną ribinę vertę, tai yra pavojinga žmonių sveikatai. Siekiant stabdyti šios taršos sklaidą yra privalu atsižvelgti į želdinių planavimą. LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ Medžiai vėsina pastatus ir sumažina poreikį oro kondicionieriams Mažina širdies priepuolių, insulto ir astmos riziką Sveikesnė visuomenė Medžiai sugeria dulkes, taršą ir kietasias daleles Pagerina rajono oro kokybę Dideli, sveiki medžiai turi didžiausią poveikį kovojant su tarša šaltinis: BBC.COM šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra
  23. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ PRAKTIKA: POŽEMINĖS PRIEŽIŪROS SISTEMOS IR DĖMESYS ŠAKNIMS

    Žemiau pateikiami pavyzdžiai parodo, kokios sistemos yra įrengiamos miesto medžiams užsienio šalyse. Lietuvoje nei brandiems, nei nykštukinių veislių medžiams ši praktika, išskyrūs pavienius atvejus, nėra taikoma nepaisant žaliųjų plotų ir minkštųjų dangų miesto centre mažinimo.
  24. „Iki rekonstrukcijos atliktas tyrimas atskleidė, kad aikštės naudotojai labiausiai vertina

    šios vietovės žalumą.” Miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec: „Viešosios erdvės projektavimo procesas turi prasidėti nuo klausimo apie vietos potencialą ir naudotojų vertinamas savybes. 2015 metais kartu su Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorija rengėme aikštėje serijas diskusijų, įrengėme stendą kur gyventojai dalinosi savo įžvalgomis apie aikštę, siūlėme gyventojams pasisakyti ir rengiamo paminklo klausimais, galiausiai kartu su aikštės lankytojais ir architektais (tarp jų ir paskutinio Lukiškių a. konkurso nugalėtoju arch. R. Paleku) buvome surengę Lukiškių a. vizijoms skirtas dirbtuves. Kaip esminę saugotiną šios vietos savybę gyventojai pabrėždavo žalumą ir poreikį vandeniui. Lukiškių a. projektas atkartojo sistemines Lietuvos viešųjų erdvių projektavimo proceso ydas: skaidrumo trukumą, tik formalų visuomenės ir nepriklausomų ekspertų įtraukimą, silpną radikalių pokyčių argumentaciją. Tačiau, skelbiant Lukiškių a. svarbiausia Lietuvos aikšte, ar projektas neturėjo tapti pavyzdžiu, kaip rengti viešųjų erdvių projektus? Visuomenei buvo pristatyta tik pirminė projekto idėja, į gautus pasiūlymus neatsižvelgta. Atskiro paminėjimo vertas želdyno dalies projektas, kurio sprendinių motyvai liko nesuprantami, o komunikacija buvo klaidinanti (manipuliuota ketinamų kirsti medžių skaičiais). Buvau savivaldybės suburtos projekto stebėtojų komisijos narė, tačiau į mano teiktus siūlymus pristatyti rengiamus sprendinius visuomenei atsižvelgta nebuvo. Nebuvo atsižvelgta ir į nepriklausomų ekspertų siunčiamas pastabas dėl Lukiškių a. želdyno (Lietuvos kraštovaizdžio arhitektų sąjungos patyrusių specialistų). Todėl teko išeiti iš komisijos ir kartu su gyventojais protestuoti siekiant sustabdyti perimetru augančių brandžių medžių naikinimą. Šios ydos atkartojamos rengiant viešųjų erdvių, želdynų projektus ir kituose Lietuvos miestuose.   Šiandien išgrįsta aikštės dalis atlieka tik tranzito funkciją, žmonės čia neužsibūna. Augant klimato kaitos iššūkiams, augant gyventojų poreikiui kokybiškoms žaliosioms erdvėms, laikyti milžinišką išgrįstą plotą vardan o f i cialių renginių, kurie jau turi savo nusistovėjusias vietas ir kurie vyksta tik kelis kartus per metus, yra neadekvatus sprendimas. Išgrįstą dalį gelbėja tik vaikų pamėgtas fontanas. Šiuo metu laisvalaikių scenarijų įvairovė susitraukė į aikštės pakraštį iš Vasario 16-osios pusės – kur liko senoji liepų alėja. "
  25. DEPAVEMENT - DETRINKELIZACIJA: 
 EUROPOS MIESTAI VARŽOSI KAS ATKOVOS DAUGIAU

    ŽALIO PLOTO Roterdamo ir Amsterdamo miestuose vyko kampanija, kurios metu miestų savivaldybės buvo skatinamos trinkelėmis perteklinai išklotas erdves atidengti augmenijai. Kadangi kiti Europos miestai jau prieš kurį laiką patyrė kietųjų dangų tiesimo vajų, šiandien sparčiai plinta „atbetonavimo” praktikos. Tai ypatingai daug visuomenės palaikymo susilaukinačios inciatyvos. Nuimta kietoji danga perdirbama ir panaudojama kitose miesto vietose taip laikantis žiedinės ekonomikos standartų ir ES Žaliojo Kurso. „Per pastarąjį dešimtmetį Nyderlandų, Belgijos ir Prancūzijos miestų planavime matomos ryškios tendencijos naikinti kietosios dangos paviršius ir juos apželdinti. Esant stiprioms liūtims, naujai atverti žalieji plotai padeda kontroliuoti lietaus nuotėkio greitį, drenažo tinklų prisotinimo riziką ir teršalų koncentraciją.” - Kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė.
  26. LUKIŠKIŲ A. IR GEDIMINO PR. LIEPŲ PROBLEMA YRA DIDESNĖS SISTEMINĖS

    PROBLEMOS DALIS Todėl šia prezentacija norėtume atkreipti dėmesį į šias tendencijas: 1. Nuostata nesirūpinti brandžiais medžiais bei pozicija, kad jaunas medis gali pakeisti seną. 2. Visuomenės neįtraukimą į želdynų projektavimo ir priežiūros klausimus. 3. Į sprendimą keisti brandžius medžius mažaūgėmis ir trumpaamžėmis veislėmis. 4. Į savivaldybės abejingumą ekspertų pastaboms dėl medžių gerovės mieste.
  27. ŠIŲ DIENŲ APLINKYBĖS IR IŠŠŪKIAI, KODĖL TAI SVARBU IŠSPRĘSTI: 1.

    Europos Sąjungos Žaliasis Kursas ir Tarptautiniai reikalavimai ES narėms. 2. Didėjanti miesto tarša: brandūs medžiai išvalo kelis kartus daugiau tonų oro nei nykštukinės veislės, sugeria dulkes, gerina žmonių gerbuvį. 3. Klimato krizė: brandūs medžiai saugo nuo kaitros, ypač asfaltuotuose teritorijose, aikštėse, gatvėse. 4. Biologinė įvairovė: medžiai yra namai milijonams organizmų ir svarbi ekosistemos dalis. 5. Senojo miesto vaizdas: žaliųjų erdvių paveldosauga. 6. Neekonomiškas išteklių naudojimas: nauji mažaūgiai, trumpaažmiai medžiai duoda mažiau naudos nei senieji. 7. Gyventojų nuolat išsakomas reikalavimas tausoti jiems svarbius brandžius medžius bei želdinius.
  28. REZIUMUOJANT EKSPERTŲ IR GYVENTOJŲ PSISAKYMUS, RYŠKĖJA POREIKIS ŠIEMS ŽINGSNIAMS SIEKIANT

    KOMPENSUOTI ŽALĄ LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE IR NE TIK: 1. Nuimti granito plokštes nuo septynių liepų, sukuriant joms analogišką gerovę, kokią turi kitų likusių eilių liepos su pievos ruožu. 2. Ištirti 12-os liepų iškirtimą ir KPD motyvus išbraukiant visas šios eilės liepas iš aikštės vertingųjų sąvybių sąrašo projekto labui. 3. Kompensuoti iškirstų liepų eilę toje vietoje atkuriant pradinės lapijos kiekį (prieš pradedant liepų eilės šalinimą) pagal tarptautinius žalumos skaičiavimo pagal lapijos tankio standartus. Tai padaryti naudojant pakankamai brandžius medžius siekiant geresnio ekologinio ir estetinio efekto, kuriems būtų užtikrinta gerovė. 4. Brandiems miesto medžiams taikyti įkainojimą pagal analogiško amžiaus medžių pasodinimo kainą. 5. Įtvirtinti brandžių medžių apsaugos teisinį, įstatyminį reglamentavimą bei inventorizavimą naudojantis specialistų biologų ir kitų nepriklausomų specialistų įvertinimais. 6. Nuolatinė ir nuosekli kvali f i kuotų ekspertų priežiūra medžiams ir parkams. 7. Medžiams kuriama požeminė priežiūros sistema, kaip yra kituose Europos miestuose.
  29. KĄ GALI PADARYTI VISUOMENĖ, KAD SITUACIJA KEISTŪSI IR NEBŪTŲ APLEISTA?

    VERTINANT KITŲ LIETUVOS MIESTŲ BEI EU ŠALIŲ GYVENTOJŲ PRAKTIKAS: 1. Individualūs asmenys gali burtis į gyventojų grupes, kurios gali palaikyti kontaktą elektroniniais laiškais bei suburti kontaktų bazę, kuri leistų įtraukti visus suinteresuotus vietos gyventojus. 2. Informuoti vieniems kitus apie situaciją Lietuvoje ir apie tarptautinius standartus bei specialistų poziciją šiais klausimais. 3. Edukuoti vieniems kitus apie esamas gyventojų teises tokioje situacijoje. 4. Kreiptis į politikus dėl permainų būtinybės. 5. Sulaukti atsakymo ir veiksmų, o nesulaukus - organizuoti protestą. 6. Organizuotai kreiptis į tarptautines ir ES institucijas, kurios gina žmonių teises į žaliąją aplinką. TEISĖ Į ŽALIĄJĄ APLINKĄ YRA ŽMOGAUS TEISĖ
  30. Jeigu turite įžvalgų dėl aikštėje vykstančių procesų, kviečiame duoti interviu

    laidai SPALVOS: spalvostv@gmail.com Taip pat galite sekti su aplinkosauga bei aikštės želdynų klausimais susijusias naujienas soc. tinkluose: @spalvostv #BRANGUSMEDZIAI
  31. Dėkui už dėmesį Jūsų nuomonė, įžvalgos ir komentarai laukiami: elenareimeryte@gmail.com

    Vilniaus miesto gyventojai, kuriems svarbios Lukiškių liepos ar kurie turi jas įamžinę nuotraukose - kviečiami pasidalinti savo įžvalgomis, istorijomis ar klausimais elektroniniame laiške. Jeigu turite panašią istoriją apie sužeistus, jums brangius medžius, taip pat parašykite bei lauksime jūsų nuotraukų.